Lietuvos kredito unijos - Kredito unija

Apie kredito uniją » Kredito unija - daugiau nei bankas

Kredito unija - daugiau nei bankas

Per pastaruosius šimtą penkiasdešimt metų kredito unijos ir kitos kooperatinės organizacijos sugebėjo smarkiai paveikti daugelio milijonų žmonių gyvenimus, padėdamos žmonėms siekti geresnio gyvenimo, kelti jų gerbūvį, suteikti pasitikėjimo jausmą - per solidarumo skatinimą,
bendradarbiavimo puoselėjimą, atsakomybės jausmo ir demokratinės savivaldos sąvokos įdiegimą. Kredito unijos ir kooperatyvai vaidina svarbią socialinę rolę, kuri yra ypatingai svarbi naujai besikuriančiose demokratijose.

XIX amžiaus pirmoje pusėje Vakarų Europoje vyko dideli socialiniai pasikeitimai. Vadinamoji "pramonės revoliucija" sukūrė didžiulę naują darbininkų klasę, kuri gyveno varganose sąlygose, neturėjo galimybių skolintis net ir menkiausiems poreikiams. Napoleono karų nualintuose
kraštuose ir žemės ūkis perėjo sunkų laikotarpį. Žemdirbiai taip pat neturėjo galimybių prieinamomis sąlygomis gauti paskolų sezoniniams poreikiams. Tuo metu Europoje siautėjo palūkanų lupikavimas, ypač buvo skriaudžiami neturtingi gyventojai. Besikurianti bankų sistema buvo orientuota į pramonę, verslą ir investicijas. Tų laikų bankai negalėjo ir nenorėjo teikti paslaugų bei paskolų, kad būtų patenkinti pavienių žmonių ar šeimų, ypatingai neturtingųjų, finansiniai poreikiai.

Kredito kooperatyvo arba kredito unijos idėja gimė Pietų Vokietijoje apie XIX a. vidurį. Friedrichas Reiffeisenas buvo mažo Bavarijos miestelio Heddesdorf meras. Matydamas savo miesto ir apylinkių gyventojų bėdas ir vargus 1850 m. sukūrė pirmąją kooperatinę kredito draugiją, kurioje šios apylinkės gyventojai galėjo sutelkti savo santaupas ir savo tarpe duoti paskolas.

1864 m. buvo įsteigta Heddesdorf kredito unija, kad padėti vietiniams ūkininkams įsigyti sėklų, galvijų bei ūkio įrangos. Šių pirmųjų kredito unijų šūkis buvo "vienas už visus, visi už vieną", kuris ir ateityje pasiliko šio judėjimo pagrindu. Pirmųjų kredito unijų tikslas buvo padėti savo nariams pakilti iš vargo, pagerinti savo šeimų gyvenimą ir ateitį. Tas tikslas liko viso šio judėjimo principu iki šių dienų, kaip ir kredito unijų valdymo pirncipas, remiantis taisykle "vienas narys - vienas balsas" renkant savo valdymo organus.

Beveik tuo pat metu, Šiaurės Vokietijoje gimė panašus kredito kooperatyvų judėjimas, įsteigtas Hermano Schulze ir pavadintas "Volksbanken", t.y. "liaudies bankas" arba "žmonių bankas". Raiffeisen kredito kooperatyvai pradžioje dirbo daugiausiai žemės ūkio sektoriuje, tuo tarpu "Volksbankai" veikė miestuose tarnaudami darbininkams, amatininkams bei smulkiems verslininkams. Metams bėgant, abi organizacijos kuo toliau, tuo daugiau bendradarbiavo, susijungė į federacijas ir sukūrė centrines kasas.

Antroje XIX a. pusėje kredito unijų idėja sparčiai plito Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. Matomai ši nauja finansinės institucijos forma patenkino daugelio žmonių lūkesčius ir poreikius. 1901 m. F.Raiffeiseno idėja pasiekė Šiaurės Ameriką. Teismo darbuotojas Alfonsas Desjardins, matydamas Kanados prancūzų ūkininkų sunkumus gauti paskolas iš anglų valdomų bankų, įsteigė pirmą kredito uniją Kanados Kvebeko provincijoje. Kaip ir kitose šalyse, kredito unijų judėjimas Kvebeko porvincijoje sparčiai plėtėsi. Šiandieną Kvebeko Desjardins kredito unijų judėjimas pagal gyventojų skaičių yra vienas iš stipriausių visame pasaulyje. Iš 7,5 milijonų Kvebeko provincijos gyventojų 5 milijonai yra 1500 kredito unijų nariais. Vadinamas Desjardins judėjimas išaugo į galingą finansinę instituciją, kuri labai daug prisidėjo prie Kvebeko provincijos
ekonominės plėtros, žemės ūkio bei verslo klestėjimo, ypatingai padėjo augti smulkiam ir vidutiniam verslui.

Kanados lietuviai nuo 1955 m. yra įsteigę 4 kredito unijas, kurios turėjo svarbų vaidmenį pokario lietuvių imigrantų ekonominiame gyvenime, ypatingai suteikdamos paskolas būsto įsigijimui bei bendram mūsų tautiečių gerbūvio kėlimui.

1909 m. Alphonsas Desjardins padėjo įsteigti pirmą kredito uniją JAV New Hampshiro valstijoje. JAV šis judėjimas irgi greitai prigijo ir sparčiai augo. Šiuo metu JAV yra 11 000 kredito unijų su 65 milijonais narių ir su 300 milijardais dolerių aktyvų. Jų tarpe yra ir keletas Amerikos lietuvių kredito unijų.

XIX a. pabaigoje kredito kooperatyvų idėja pasiekė Lietuvą. Kaip Europoje ir Šiaurės Amerikoje, Lietuvoje šis judėjimas per XX a. pradžią labai išaugo ir 1928 metais buvo įregistruoti 624 kredito kooperatyvai, kurie valdė 37% indėlių ir 37,5% paskolų rinkos. Visų pasaulio kredito unijų tikslai yra panašūs:
Skatinti taupymą ir išmintingą šeimos finansų valdymą;
Puoselėti demokratiškumą, solidarumą, bendradarbiavimą, socialinės atsakomybės jausmą, kooperatinę dvasią;
Teikti savo nariams paskolas bei kitas finansines paslaugas kuo palankesnėmis sąlygomis, sudaryti saugias sąlygas indėliams;
Skatinti smulkų ir vidutinį verslą, efektyvų žemės ūkio valdymą.

Daugelyje pasaulio šalių, ypatingai Vakarų Europoje, kredito kooperatyvai išaugo į didelius kooperatinius bankus, kurie teikia visas normalias bankų paslaugas, bet jų valdyme išlikęs toks pats principas - kooperatinių bankų savininkai yra kooperatyvų nariai ir renka banko valdymo organus pagal tą pačią taisyklę - "vienas narys - vienas balsas". Kredito unijos skiriasi nuo
bankų vienu svarbiu atžvilgiu - kiekviena kredito unija, skirtingai nuo banko filialo, yra kaip atskira, autonomiška savo narių valdoma įmonė, kurios nariai yra ir savininkai, ir klientai, atsakingi už įmonės eigą, augimą ir rentabilumą. Kredito unija yra savo bendruomenės partnerė, per kreditą padedanti kurti naujas darbo vietas.

Galima teigti, kad Europos Sąjungos valstybėse, kaip ir daugelyje kitų šalių įvairiuose kontinentuose, kredito unijos bei kredito kasos ir kooperatiniai bankai vaidina svarbų vaidmenį kraštų ekonomikoje ir teikia milijonams savo narių naudingas paslaugas. Šios kooperatinės finansinės institucijos veikia šalia tradicinių (arba "klasikinių" bankų) sistemos, ją papildydamos,
ypatingai smulkių asmeninių kreditų bei individualių paslaugų teikimo formoje. Dauguma kooperatinių bankų ypatingą dėmesį skiria smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris visame pasaulyje pripažintas kaip svarbus naujų darbo vietų kūrėjas.

Kooperatinės finansų sistemos padarė didelį įnašą daugelio kraštų ekonominei raidai, šių institucijų pasiektos apyvartos ir aktyvų lygis, skaičiuojamas tūstančiais milijardų, aiškiai rodo tą ypatingą "kooperatyvo sistemos jėgą".

Šiandien Lietuvoje yra 66 kredito unijos, vienijančios virš 75 tūkst. gyventojų: ūkininkų, darbininkų, studentų, medikų, religinių ir visuomeninių organizacijų narių.